Rinkimai ir pasirinkimai

Prieš porą savaičių Lietuvoje vyko merų rinkimai. Šiuo metu viso pasaulio lietuviai ruošiasi prezidento(-ės) rinkimams ir referendumui dėl dvigubos pilietybės, kuris nulems daugelio lietuvių ateitį.

Rudenį Šiaurės Vankuveryje taip pat vyko rinkimai. Liaudis balsavo ir rinko merą bei tarybos narius. Balsuoti Kanadoje gali tik piliečiai, todėl man šios atsakomybės neteko. Buvo įdomu sužinoti, kad mūsų mieste balsavimo teisę turi tik 25% gyventojų! Na ir akivaizdu, kad kiekvienas balsas tokiu atveju turėjo didelį svorį. Natūraliai, agitacija vyko labai aktyviai ir, tiesą pasakius, pasirinkimas buvo visai ne menkas. Tai privertė dar kartą susimąstyti apie pasirinkimo ir rinkimosi svarbą.

Prisiminiau, kaip tėvai dažnai man pasakojo apie laikus, kuomet valdžios atstovų rinkti nereikėjo (į valdžią žmonės patekdavo kitais keliais). Taip pat vaizdžiai apibūdindavo situacijas, kuomet jiems teko stovėti nesibaigiančiose eilėse prie parduotuvių norint įsigyti reikalingą prekę, kurių skaičius buvo labai ribotas. Puikiai prisimenu ir pati tuos laikus, kai kieme visi valgėme vienodus ledus, avėjome panašius batukus, o plaukus puošiantys kaspinėliai skyrėsi tik spalva. Na ir kaip žinia, dėl tam tikrų politinių momentų, terminas „pasirinkimas“ buvo mažai žinomas Sovietinės Sąjungos visuomenei. Aišku, dabar tie laikai – tik istorija.

Mūsų gyvenimui netrūksta alternatyvų. Bendraudama su žmonėmis vis išgirstu pasirinkimo reikalaujančius klausimus: kokį būrelį iš keliolikos galimų parinksite savo vaikui šiais metais? Kokiai virtuvei teikiate pirmenybę? Kokiame renginyje, iš dešimties paskelbtų socialiniuose tinkluose, šį savaitgalį norėtumėte sudalyvauti? Galėčiau ir toliau vardinti…

Pasirinkimų tematika neaplenkia ir psichodramatinio proceso. Žengdamas į sceną psichodramos protagonistas (pagrindinis veikėjas) pristato savo klausimą ar sunkumą, kurį norėtų nagrinėti psichodramos sesijoje, ir yra pasiryžęs tam tyrinėjimui. Psichodramos terapeutas (vadovas) savo ruožtu yra pasiryžęs padėti protagonistui ir įsivaizduoja, kokiu keliu galima būtų eiti siekiant suteikti reikiamą pagalbą. Tačiau nei vienas iš jų iš anksto nežino, kokia bus to tyrinėjimo išdava. Ir visas scenoje vykstantis procesas, kažkuria prasme, susideda iš nuolatinių pasirinkimų.

Nuo pat pirmų minučių tiek protagonistas, tiek psichodramos terapeutas (vadovas) susiduria su būtinumu rinktis. Protagonistui gali kilti klausimas: kokią patirtį ar situaciją pristatyti grupei, toliau, ką iš grupės dalyvių pasirinkti savo scenos vaidmenims atlikti ir panašiai. Grupės vadovui dažnai tenka atsakomybė pasirinkti būdus ar technikas sunkumui tyrinėti ir pasiūlyti juos protagonistui. O tų būdų ir technikų psichodramoje yra įvairių. Grupės dalyviai prisiima vaidmenis, keičiasi vaidmenimis, padeda protagonistui išreikšti jo jausmus ir mintis (psichodramos terminais, dubliuoja jį) ir taip toliau. Įdomu ir tai, kad psichodramoje gali būti naudojami papildomi stimulai, tokie kaip muzika, šokis, taip pat papildomi rekvizitai: skaros, kepurės, kėdės ir kiti daiktai. Visa ta technikų, stimulų, rekvizitų įvairovė leidžia vadovui lanksčiau reaguoti į grupės ar protagonisto poreikius. Tuo pačiu verčia apmąstyti pasirinkimą. Akivaizdu, kad kuo didesnis pasirinkimas, tuo sunkiau yra apsispręsti.

Britų Kolumbijoje yra labai daug įspūdingų gamtos kampelių. Ir kiekvienas iš tų gamtos kampelių turi savitą grožį, o tas grožis turi skirtingus atspalvius ir keičiasi priklausomai nuo metų laiko ar oro sąlygų. Pavasarį džiaugiesi gėlių žydėjimu, žiemą – apsingusiomis kalnų viršūnėmis. Tikriausiai gyvenimo neužtektų tam, kad visą tą grožį pamatytum ir iki galo pajustum. Tuo pačiu pastebėjau, kad kiekvienas čia gyvenantis žmogus ar šeima turi savo pamėgtas vietas, kur linkę lankytis, ilsėtis ir atostogauti. Matyt, nepriklausomai nuo pasirinkimų įvairovės galų gale renkiesi tai, kur jautiesi geriausiai. Kaip ir psichodramoje ‒ pasirenki psichodramos technikas, kurios atrodo tinkamiausios grupei bei priimtiniausios Tau kaip vadovui.

Įvairovė pažadina tyrinėjimo alkį, tačiau galų gale pasirenki tai, kas labiausiai tinka: restoraną, kur maistas atrodo skaniausias, profesinę veiklą, kurioje jautiesi kaip savo vietoje, žmones, su kuriais kuri artimesnį santykį, na ir balsuoji tik už vieną kandidatą, kuris nulems šalies ar miesto ateitį. Tačiau tas sprendimas nebūtų toks aktualus ir toks malonus, jei nebūtų pasirinkimo galimybės. Pasirinkimo nebuvimas veda prie spontaniškumo nykimo, stagnacijos, galų gale, kaip byloja kai kurių valstybių istorija, prie žlugimo. Net neįsivaizduoju psichodramatinio proceso, kuriame būtų iš anksto viskas numatyta, nuspręsta. Matyt, tokiu atveju psichodramos visai nevyktų.

O kartais vieno žmogaus pasirinkimas gali įtakoti kitų žmonių gyvenimus. Grįžtant prie balsavimo klausimo, žinau, kad gegužės 12-ą dieną būtinai balsuosiu, taip pat žinau, jog savo balsu galiu prisidėti prie pokyčių. Balsuosiu, nes manau, kad išsaugota pilietybė yra galimybė turėti pasirinkimą ir pritariu Pasaulio lietuvių bendruomenei, jog daugeliui ‒ tai raktas sugrįžti namo.

 

 

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

Create your website at WordPress.com
Get started
%d bloggers like this:
search previous next tag category expand menu location phone mail time cart zoom edit close